Pažįstu daug jaunų žmonių, kurie juokauja: „Kai išeisiu į pensiją, tada atsigriebsiu arba darysiu tą ir aną, nes dabar nėra laiko“. Vieni lekia šuoliais per gyvenimą, kiti – kiek lėčiau. Trūksta laiko santykiams, karjerai, verslo pradėjimui ar pradėto plėtojimui, elementariam poilsiui, tobulėjimui, savišvietai ir pan. Dažnai pasidžiaugiame ir palyginame su antgamtinių savybių turinčiais monstrais tuos, kurie sugeba viską (šeimą, karjerą, hobius ir pan.) suderinti ir pasiekia gyvenime vienokių ar kitokių aukštumų. Taip, subalansuotas, savimi pasitikintis, žinantis, ko nori, žingeidus ir linkęs rizikuoti, greitus sprendimus priiminėti bei nestovėti vietoje žmogus tikrai gali labai daug nuveikti gyvenime. Tokiais žmonėmis dauguma žavisi, bet patys renkasi ramesnį, stabilesnį, buitiškesnį šuoliavimą per gyvenimą ir tai nėra blogai. Yra dar viena kategorija žmonių, kurie minimaliai daro, kad produktyviai gyventų, dažniau skundžiasi ir kaltina kitus dėl jų nesėkmių bei labai pavydi kitiems žmonėms jų gerovės ar ramybės. Kodėl apie tai?

Vieną rytą prie tvenkinio rąžausi ir lyg iš dangaus nukritęs iš krūmų išlenda vyras. Pagalvojau, žvejys, nes į pliažo zoną ir jie užsuka pažvejoti. Deja, apsirikau – ne žvejys, o panašu šiaip pasivaikščioti ir pabūti gryname ore norėtojas. Vyras artinosi prie manęs ir garsiai pasisveikinęs, pažėrė nenutrūkstamą sakinių tiradą:

  • Laba diena. Jūs čia maudotės? Aš tai ne. Vaikštau, nes neturiu, ką veikti. Išėjau į pensiją priešlaikinę ir neturiu su kuom pabendrauti. O jūs iš Šiaulių? Ne, o iš kur? Aš tai vietinis. Nu bet neturiu su kuom pasikalbėti. Va, draugui insultas ištiko. Turėtumėt žinoti juos, jie kaimo pakraštyje gyvena. Aha, jo žmona visą gyvenimą normalaus maisto negamino ir jie maitinosi užpilamomis sriubomis, košėmis. Siaubas. Va taip žmogui ir suvarė sveikatą. Aha, tinginė turbūt.

Aš net nespėju įsiterpti ir anei patvirtinti trumpu atsakymu TAIP arba NE. Pagalvojau, kad tikrai žmogus išsiilgęs bendravimo arba su juo jau niekas nebebendrauja, nes užima visą eterį. Aš jį nutraukiu:

  • Einu maudytis ir nenoriu sušalti. Geros dienos jums.

O jis niekur neina ir toliau kalba, nors aš jau vandenyje ir nelabai jo girdžiu.

  • Dar turėtumėte pažinoti …….(neišgirstu pavardžių). Žinokit, tikrai neturiu su kuom pabendrauti. Kiti dar dirba, tai jų nebūna namie, kiti geria ir nėra apie ką su jais kalbėtis…

Aš dar kartą jo atsiprašau, kad man šalta ir einu persirengti į būdelę. Tik tada jis atsisveikina ir nueina.

Kaip mane paveikė ir kokios mintys kilo po šitokio gana man netikėto žmogaus norėjimo bendrauti? Visų pirma, aš atvažiavau prie ežero pati pabūti ramybėje ir išsimaudyti. Ramybė buvo sudrumsta. Iš pradžių raminau save, kad taip jau būna viešoje erdvėje ir kad tikimybė pabūti tyloje galima tik naktį arba labai anksti ryte. Bet šitokio noro bendrauti su nepažįstamu žmogumi, nepaisant mano mandagaus parodymo, kad aš turiu ribotą laiko limitą ir tikslingą motyvą buvimui prie tvenkinio, nesitikėjau. Kokio lygio yra ištikęs šį žmogų bendravimo „badas”? Tada prisiminiau dar mokyklos laikais savo auklėtojos nuolat kartojamus patarimus:

  1. Kiekvieną dieną mankštinkitės, sportuokite ir grūdinkitės.
  2. Kiekvieną dieną spręskite kryžiažodžius, mokykitės, domėkitės naujovėmis;
  3. Nuolat bendraukite su žmonėmis, aktyviai įsiliekite į bendruomenes, užsiimkite įvairiomis naudingomis veiklomis (pvz. giedokite bažnyčios chore ir pan.).

Tiesa, mano auklėtojai šiai dienai yra apie 80 metų ir ji yra be galo energinga, judri, jos protas šviesus ir aštrus bei ji gieda bažnyčios chore.  Negaliu atsistebėti ir džiaugiuosi, kad pažįstu tokią pozityvią moterį. Auklėtoja mane įkvepia ir parodo, kad viskas yra mūsų rankose, galvose, širdyse. Būdama dar labai jauna susipažinau su Vokietijoje gyvenančia taip pat 80-mete moterimi, kuri taip pat buvo be galo įdomi, linksma, keliavo ir aktyviai dalyvavo labdaringoje veikloje. Mano siekiamybė yra viso gyvenimo metu formuoti sveiką požiūrį į savo „saulėlydį“. Tikrai yra įmanoma „nebadauti“ dėl bendravimo, nes mes patys esame atsakingi už tai, kad būtume ir sau, ir kitiems įdomūs, o mūsų gyvenimas būtų spalvotas. Verta investuoti į tai!