Rudens lygiadienis – nuo seniausiųjų laikų viena iš keturių svarbiausių švenčių, kaip ir žiemos saulėgrįža, pavasario lygiadienis, vasaros saulėgrįža. Amžinybės ratas. Taip kiekvienais metais, visose pasaulio kultūrose, visais laikais.

Rudens lygiadienis – vienas iš keturių esminių taškų metuose. Tuo laiku susilygina šviesa ir tamsa, ir neilgam įsivyrauja momentas, kai nėra laiko, atsiranda plyšys tarp pasaulių.

Rudens lygiadienis – tai pusiausvyros ir harmonijos šventė. Išorinio ir vidinio pasaulio energijos keičiasi, ir norint išlikti jėgos ir pasaulio įvykių sraute, svarbu tuo laiku atlikti sąmoningą perėjimą.

Tai pusiausvyros tarp išorinio ir vidinio pasaulio laikas. Būtent dabar mes privalome atsigręžti į savo šaknis, pažvelgti į save, pradėti gyventi vidinį gyvenimą. Ir būtent dabar laikas pažiūrėti pačią tolimiausią ateitį. Minčių grūdai turi užsėti pasąmonės lauką, idant suteikti pavasariui įėjimą. Mabonas visą pasaulį perskiria pusiau: diena ir naktis pasiekia idealų balansą.

 

Tos dienos – tai puikus priminimas, kad tiek niūri žiema, tiek ir linksma vasara – praeinančios, kad viskam savas laikas ir niekas nesitęsia amžinai. Ritmas ir poliariškumo įstatymas nustato, kad kiekvienas daiktas turi atsvarą. Mūsų protėviai tomis šventomis dienomis stengėsi įgyti tiek fizinę, tiek dvasinę pusiausvyrą, kad sėkmingiau atlaikytų gyvenimo netikėtumus.

 

Pagrindinė visų ritualų tema – pusiausvyra ir balansas: kaip visatoje, taip ir konkretaus žmogaus sieloje. Tai puikus laikas būrimams, atstatantiems harmoniją namuose, padedantiems susigaudyti savyje ir padaryti  svarbias išvadas, suprasti praeities klaidas ir palikus praeityje visa, kas buvo blogai, drąsiai žengti į ateitį. Tai laikas pasakyti ačiū. Padėkoti žemei už gausų derlių, padėkoti Dievams už palaikymą, padėkoti giminėms ir artimiesiems.