Sakyčiau visai nepelnytai vienatvė yra piešiama tik niūriomis spalvomis. Daugumai vienatvė asocijuojasi su plyštančia iš skausmo širdimi, liūdesiu, nerimu, nuoskaudomis, ašaromis. Tačiau yra ir pilna spalvų, gilios prasmės bei laimingoji vienatvė. Keliu sau ilgalaikį tikslą – daryti viską, kad rasčiau ir iškelta galva priimčiau laimingąją vienatvę ir mėgaučiausi tuom.

Sutinku, kad nieko nėra baisiau būti tarp žmonių ir jausti vienatvę. Tavęs nesupranta, tu bandai prisitaikyti prie kitų, nuoširdžiai pradedi netgi tą prisitaikymą vadinti lankstumu. Deja, giliai širdyje vis kirba, kad skiriasi tavo pėdos, žingsnio dydis ir tarsi visiškai ne pakeliui… Kaip tada pradeda spengti galva – kur aš, kodėl aš čia, kas jie tokie, ką mes bendro turime tarpusavyje? Reikia turėti labai daug drąsos, valios ir stiprybės, kad keisti esamą situaciją ir išlipti iš tokios vienatvės.

Visiškai kitokį atspalvį turi laimingoji vienatvė, kai beveik visada žinai, ko nori iš gyvenimo. Tu turėjai ir pildei tuos norus, kėlei sau tikslus ir jų siekei bei radai gyvenimo prasmę. Tada džiaugeisi, kad išnaudojai visas tau suteiktas galimybes, kad išmokai begales įdomių dalykų, kad nuolat mokeisi, keiteisi, klydai ir vėl kilai, nes nuolat nepertraukiamai ieškojai laimės ir ją radai. Tavo kryptingai panaudota laisvė ir užsitarnauta ramybė dovanojo tau tokius vaisius, kad gali šį pasaulį palikti bet kurią sekundę su šypsena veide, nes negaila praėjusio tau skirto laiko.

Išgirskime, ką mums nori pasakyti vienatvės jausmas. Jei jis tave pjauna, gniuždo, nenuleisk rankų ir ieškok, kuom jį „pamaitinti“, kad jis nurimtų ir paliktų tave. Gal pats laikas inventorizuoti tave supančią aplinką, žmones? Gal pats laikas susirasti naujų bendraminčių bei pradėti lankyti saviraiškos būrelius, kur tikrai tikėtina, kad gali jų susitikti? Kokie tie būreliai, ypač vyresniame amžiuje? Tikrai nereikia galvoti, kad vyresniems žmonėms beliko eiti tik į bažnyčios chorą. Pasiūla yra be galo įvairi: dailės, keramikos, šokių, dainavimo, mezgimo, siuvimo, fotografavimo, kulinariniai, sveikos mitybos, sveikatinimosi, grožio, pačių įvairiausių sporto šakų, žvejybos, medžioklės ir t.t. Ko dar nereiktų bijoti, tai kreiptis pagalbos į specialistus. Nuolat kintanti hormonų pusiausvyra tiek dėl patiriamo streso, tiek dėl nenumaldomai lekiančio laiko mums „dovanoja“ begales labai kontrastingų emocijų, kurios besikeitaliodamos labai mus išvargina. Subalansavus, neišvengiamai laiko atsiųstus išbandymus, galime toliau gyventi pilnavertį gyvenimą. Kad tik „stogai“ visada būtų vietoje!

Kažkada atsitiktinai sutikau prie tvenkinio moterį, kuri emigravo iš Lietuvos labai trumpam, kaip ji sake. Taip jau praėjo koks 15 metų. Ji dirba senelių namuose slaugute. Klausinėjau jos, kas jai yra labiausiai įstrigę į širdį. Sako, turėjau vieną močiutę, kuri , kai užeidavau pas ją, visada būdavo puošniai apsirengusi, su auskarais ir karoliais, dailiai susišukavusi ir visada padažytomis lūpomis. Jos kambaryje visada grodavo klasikinė muzika. Užeini į kambarį ir matai, kaip ji šypsosi, o kambaryje nenormaliai šviesiau nei kituose, tarsi priskridusių angelų su aureolėmis pilnas būtų. Nebeatsimenu tiksliai, ką ši senutė veikė visą gyvenimą, tačiau ji visa švytėjo, šypsojosi ir niekada niekuom nesiskundė. Ši vienatvė jai buvo  pilna laimės ir džiaugsmo, nes gyvenime ji padarė viską, ką norėjo ir galėjo. Žmogus nugyveno gražų, prasmingą ir laimingą SAVO GYVENIMĄ! Tiesa, visiškai greta laimingosios vienatvės koja kojon visada šuoliuoja ramybė.