Koks jausmas jums kyla, kai išgirstate priekaištą, prasidedantį žodžiais “Kaip visada…”? Visa griaunantis, žlugdantis ir verčiantis tiesiog negirdėti ir nieko nekeisti… Pagyrimas taip prasidedantis jau vien dėl to, kad tai pozityvus pasakymas, nuteikia teigiamai. Bet ar visada? Ar nesukirba, kažkur giliai mintis, juk nedarau visko taip pat, kaip visada, kad nebūtų už ką konkrečiai pagirti? Tas pats ir su sveikinimais gimtadienių proga. “Kaip visada”, atrodo, neprašausi paprastu standartiniu sveikinimu. O jeigu paminėtumėte sveikinime kažką labai asmeniško, kartu išgyvento? Reikia dėl to daugiau pasistengti, bet tai parodys, kaip gerai tą žmogų pažįsti ir koks jis tau svarbus. Tada širdis penkiagubai pradeda šokinėti iš džiaugsmo ir galingai didelę kraujo bangą paleidžia per visa kūną ratu, kad net kūno visi plaukeliai piestu iš malonumo pasistoja. Žinoma, net neabejoju, kad yra daug žmonių visiškai nekreipiančių dėmesio į tai. Lieka svarbus tik pats faktas – sveikinimas.

Norėčiau labiau apsistoti ties pagyrimais. Pagirti šeimos narius, artimuosius, draugus, kolegas, net nepažįstamus yra būtina. Pagyrimai mus stiprina, mes labiau pasitikime savimi, auga mūsų savivertė, tampame labiau motyvuoti keistis, imtis naujų darbų ir pabaigti sėkmingai senus iki galo. Galų gale, išgirdę pagyrimą, mes nusišypsome ir tai suteikia džiaugsmo. Išorinė šypsena gal ir greitai dingsta nuo veido, bet vidinė lieka ilgam, o akių spindėjimas išlieka visą dieną. Viena iš pagyrimo sąlygų yra nuoširdumas – kitaip tai skambės kaip noras įtikti ar kažko mainais gauti, kels netikrumo jausmą. Kita sąlyga – girti pelnytai, už ką tikrai verta girti, bet ne avansu. Girti galima už bet ką ir nebūtina laukti, kol žmogus padarys kažką grandiozinio ir labai reikšmingo. Savimi pasitikintis žmogus ir žinantis, ko nori bei keliantis sau iššūkius, nelaukia, kol jį kiti girs – jis tiesiog žino, ką ir kaip turi daryti. Jis lygiai taip pat neplaka savęs už nesėkmes, nes žino, kad kiekviena nesėkmė jį mokina, stiprina. Pagyrimas tokiems žmonėms yra ženklas, kad tai, ką jie daro, yra prasminga ir jų įneštas indėlis padeda kitiems. Dažnas pagalvoja, juk jis žino, kad gerai viską daro, tai negi mano pagyrimas jam gali kažką reikšti? Meskite iš galvos tokias abejones ir būtinai pagirkite, išreikškite nuoširdų džiaugsmą bei susižavėjimą. Visiems be išimties yra malonu girdėti gražius žodžius apie save, o ypač apie nuveiktus darbus. Tik prašau, negirkite pradedant žodžiais “Tu kaip visada…”. Būkite originalesni ir savo susižavėjimą išreikškite už tai, kas labiausiai tame žmoguje ar jo veiksmuose jums patinka. “Kaip visada” greitai virsta rutina, o pastaroji pradeda užknisti, juk taip? Ir nepamirškite, kad jūs neprivalote to daryti, jei nenorite, nes nuoširdumas ir tikėjimas tuo, ką sakote, yra pagrindinė sąlyga pagyrimo stebuklui įvykti!

Net ant medžio nėra nė vienos identiškos šakos, tad kodėl pas žmogų turėtų būti viskas “Kaip visada…”?