Vyksta fraktalų piešimo pamoka. „Fraktalų piešimas – tai žmogaus fizinės ir emocinės būsenos diagnostikos, prognozės bei korekcijos metodas” – taip buvo apibūdinta kvietime į renginį. Pamoką vedė dailininkė, kuri vėliau kiekvienam dalyviui paaiškino nupiešto fraktalo formų, pasirinktų spalvų derinių reikšmes. Poros valandų piešimo terapija – laikas sau, savęs pažinimas. Tik tu nieko apie šį piešinį neišmanai, o žmogus įsigilinęs į tai, beria apie tave informaciją tarsi būtų tave auginęs ir pažinotų kaip nuluptą. Neįtikėtina, kokius pokštus krečia pasąmonė! Protas visada mus bando vesti labai racionaliu keliu, riboti baimėmis pasirinkimus, sprendimus. Šis tandemas yra viskas, ką mes turime ir galime pajungti savo mintimis ir požiūriu sėkmės linkme.

Grįžkime prie užsiėmimų eigos. Pagrindinė sąlyga – pačiam sau nesukčiauti ir užsimerkus išsirinkta spalva spalvinti irgi iš anksto pasirinktą nupieštos figūros plotą. Taisyklės buvo visiems vienodai išaiškintos, tačiau ne kartą šių užsiėmimų metu girdėjau frazes “Fui, kaip aš nemėgstu šitos spalvos! Gal galiu ja nespalvinti?“ Skambėjo labai vaikiškai, bet, matyt, protas rėkė – nesąmonė kokia, man nepatinka! O pasąmonė kaip tik siuntė signalą – praregėk pagaliau! Sakyčiau, pas kai kuriuos žmones vyko proto pasiutpolkė – nepatinka man ši spalva ir nespalvinsiu ja! Įdomus faktas, kad būtent pasąmonė diktavo, kokius langelius pasirinkti ir kokiomis spalvomis spalvinti. Tai savotiška koduotė to, ko mes kartais patys nesuprantame, kodėl vienaip ar kitaip elgiamės, ar mums nutinka. Baugu yra patirti akistatą pačiam su savimi. Mes linkę šiek tiek savo paveikslus pagražinti, idealizuoti arba atvirkščiai – nuvertinti, nematyti savo potencialo, talento ir tam tikrų savybių. Nematome savo velkamo per daug metų sukaupto visiškai nereikalingo balasto: nuoskaudų, nusivylimų iš vaikystės, puikybės, pykčio, nes kažkada trūko ir dabar trūksta meilės.

Vieni iš užsiėmimo išėjo išsišiepę, nes jie gyvena ir juda teisinga linkme, gerai jaučiasi ir žino, ko nori bei kryptingai juda pirmyn ir to siekia. Kiti išėjo susimąstę, gal kiek pasimetę – negali būti, čia ne apie mane, ką man daryti toliau, kaip pakeisti save? Treti – skeptikai, su manim tai viskas tvarkoje, netikiu – piešiau, pabandžiau ir gana. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Kiekvienam savas laikas, nes kažkas jau gimęs yra pažengęs, o kiti juos turi vytis ir kovoti su savo vidiniais demonais. Kokiais būdais pasirinkti tramdyti tuos demonus ir versti juos angelais, gali tik tu pats intuityviai ieškodamas. Kad rasi, tai tikrai, kada – niekas nežino. Kantrybės!