Kai kišenvagis sutinka Budą, mato tik kišenes

Lahore, juvelyrų mieste, gyveno vienas profesionalus kišenvagis. Kartą išvydęs, kaip vienas žmogus nupirko nuostabų briliantą, ko jis laukė ne vienerius metus, kišenvagis nusprendė, kad būtinai turi briliantą pavogti.
Todėl vagis sekė žmogų, nusipirkusį briliantą. Nepavykus jo pavogti, vagis, sekdamas tą žmogų, nusipirko net traukinio bilietą į Madrasą. Jie abu važiavo viename kupe. Kai brilianto šeimininkas nuėjo į tualetą, vagis apieškojo visą kupę. Jis tęsė paieškas ir kai žmogus užmigo. Tačiau nesėkmingai – briliantas tarsi prapuolė skradžiai žemę.
Galiausiai traukinys atvyko į Madrasą, žmogus išlipo ant platformos. O kišenvagis, priėjęs prie jo tarė:
„Atleiskite, pone. Esu profesionalus vagis. Išbandžiau viską, tačiau nesėkmingai. Atvykote ten, kur jums reikėjo ir jūsų daugiau netrukdysiu. Tačiau negaliu jūsų nepaklausti: kur jūs paslėpėte įsigytą briliantą?“
„Aš mačiau, kad mane sekei nuo pirmos akimirkos, kai tik nupirkau briliantą. Kaip atvykai į stotį ir nusipirkai bilietą į tą patį kupe, supratau, koks tavo tikslas. Nusprendžiau, kad esi – profesionalas. Pradžioje nežinojau, kur paslėpti savo briliantą. Vėliau jį paslėpiau tavo paties švarko kišenėje…“

P.S. Briliantas, kurio tu ieškai, yra greta tavęs – arčiau nei tavo kvėpavimas. Bet tu ieškai Budos kišenėse. Geriau iškratyk viską iš savo proto kišenių. Ieškok ten, kur nėra atstumų ir kur nereikia nieko daryti. Tačiau tau – tai pernelyg lengva.

FB Tik Tai