Ar esate pastebėję dažniausiai pasitaikančią pasakų struktūrą? Prasideda pasakojimas apie praeitį “Seniai, seniai…”, tada aprašomi veikėjai, įvykiai, skriaudėjai, gelbėtojai, fizinės kovos (pvz. slibinui nukirto mažiausiai vieną galvą, o maksimaliai, kiek fantazija leidžia, tris, devynias ir pan.), dvasinės, proto kovos, burtai, stebuklai ir išsivadavimas, išgelbėjimas (pvz. princesės, princo, karalystės ir pan.). Pačioje pasakos pabaigoje labai trumpai […]
Turbūt tik mamos turi tokią teisę vadinti savo vaiką MANO, nors neginčijamai tėtis yra lygiai tokia pati dalis vaiko. Tai neturi nieko bendro su nuosavybe ar savinimusi. Tiesiog įvardinamas ilgiausiai iš visų artimųjų turimas santykis ir ryšys su vaiku dar nuo įsčių – MANO. Kai apkabini suaugusį vaiką stovintį prieš save, supranti, kad esi mažesnė […]
Pasakojimas bus apie situacijas, kaip lengvai pasakome NE. Tikrai yra tokių situacijų, kur NE pasakyti yra labai sunku ir nemokame, neišdrįstame to padaryti. Tačiau yra tokių situacijų, kur net neišklausę iki pabaigos ir net nespėję gerai pagalvoti, pasakome tvirtą NE! Vaikas grįžta namo iš mokyklos. Užsiima savais reikalais. Savi paaugliški reikalai, tai pamokų darymas, žaidimai […]
Koks jausmas jums kyla, kai išgirstate priekaištą, prasidedantį žodžiais “Kaip visada…”? Visa griaunantis, žlugdantis ir verčiantis tiesiog negirdėti ir nieko nekeisti… Pagyrimas taip prasidedantis jau vien dėl to, kad tai pozityvus pasakymas, nuteikia teigiamai. Bet ar visada? Ar nesukirba, kažkur giliai mintis, juk nedarau visko taip pat, kaip visada, kad nebūtų už ką konkrečiai pagirti? […]
Vieną apsiniaukusią dieną vaikščiodama po namus bandžiau suprasti, kodėl jaučiuosi lyg pavargusi, lyg mieguista, be energijos ir sveikatos. Pasidaviau tai slogiai nuotaikai ir jau nebevaikščiojau po namus, o šliaužiojau. Pažįstamas toks šliaužiojimas? Na, kai eini pasiimti dviejų daiktų, bet kažkodėl sugebi paimti tik vieną, o apie antrą mintis išgaruoja kaip dūmas iš galvos. Tada vėl […]
Kaip jūs dažniausiai atsakote į klausimą – kaip sekasi? Sutinku, labai sunku į jį atsakyti trumpai, nuoširdžiai ir išsamiai. Dažniausias atsakymas būna kuklus – gerai. Intonacija dar šio ištarto žodžio skiriasi: vieną kartą užtikrintas balso tonas nuskamba, kitą kartą toks abejojantis, o dar kitą kartą nuleista galva išlementas, nes negi pirmu sakiniu pradėsi bėdavotis, kaip […]
Pažįstu daug jaunų žmonių, kurie juokauja: „Kai išeisiu į pensiją, tada atsigriebsiu arba darysiu tą ir aną, nes dabar nėra laiko“. Vieni lekia šuoliais per gyvenimą, kiti – kiek lėčiau. Trūksta laiko santykiams, karjerai, verslo pradėjimui ar pradėto plėtojimui, elementariam poilsiui, tobulėjimui, savišvietai ir pan. Dažnai pasidžiaugiame ir palyginame su antgamtinių savybių turinčiais monstrais tuos, […]
Senas nutikimas, kuriuo noriu dalintis. Rytas lietingas ir šiek tiek vėluoju į renginį, tad jaučiu nedidelę įtampą. Renginyje dalyvausiu kaip dalyvė, tačiau turėsiu į renginio vietą ne vieną daiktą nusinešti. Vienu ypu visko nepaimsiu, tai teks kokius du tris kartus suvaikščioti pirmyn atgal. Atvykstu prie pastato, kur vyks renginys ir matau automobilio parkavimui laisvą vietą […]
Žmogaus fantazija yra beribė. Tik kartais ta fantazija suveikia visai ne vietoje ir ne laiku. Paaiškinsiu. Pastebėjau Bubių tvenkinyje nuo pagrindinio pliažo pakrantės kažkur ties viduriu vandenyje kažką plūduriuojant. Nieko daug negalvojau tada ir liko šis plūduras pastebėtas tik periferiniu matymu. Kitą dieną panašiai toje pačioje vietoje plaukiojo antys – į panirusią antį panašus ir […]
Prekybos centre pagyvenusi moteris (greičiausiai močiutė) ir kokių 4 metų mergaitė (greičiausiai anūkė), pasodinta į prekybos centro prekių vežimėlį, kartu palengva juda tarp maisto prekių lentynų. Nugirstu, kaip moteris mergaitei sako: Jeigu tu neklausysi, tai paskutinis kartas, kada aš tave veduosi į parduotuvę! Aha, galvoju, kiek kartų esame savo vaikams šią frazę ištarę? Net nusijuokiau […]