Ramutė Saulė

Parskrido varnėnas ir žvalgosi pašvilpiniuodamas po inkilą rudeninėje obely. Jeigu varnėnų poros pastovios, galima tikėti, kad ir sugrįžėliai tvarkosi tuos pačius paliktus savo namus ir todėl taip paprasta su jais giminiuotis. Štai gandras, įmerkęs kojeles, snapu jau balą kalbina. Šaltoji dar aptingusi, tik paviršiumi žibina. Šį mėnesį artėja tarptautinė motinos Žemės diena (22 d.). Per Atvelykį pamiškės šlaite tarp sunykusių žolynų lenkiausi prie Žemės, paieškojau pavasarinės raktažolės, bet ji dar nesirodo. Aš palauksiu, pasakiau jai.

Juk dar artės ir gyvybės diena (24 d.), šokio (29 d.) ir džiazo (30 d.) dienos. Atokaitose ir pavėsinguose pašaliuose sukrus, suskambės, keistai virpės, nusipraus, allegro moderato ritmu suksis, pražys, pakvips ore. Tik stebėk ir džiūgauk atvėręs širdį kartu! Kiekviena diena mūsų gyvenime svarbi ir kiekviena – visų svarbiausia!

Sako, kad labai svarbu turėti ryšį su protėviais, net su 7 jų kartomis: mes patys, seneliai, tėvai, proseneliai, proproseneliai, prosenelių seneliai ir prosenelių proseneliai. Ryšys su protėviais reikšmingas ne tik mums patiems dabartyje, bet ir dar ateisiančioms kartoms. Ir nė vieno protėvio nevalia pamiršti. Turime būti atsakingi ir dvasingi, nes giminės patirtį, nori jie ar ne, paveldės mūsų anūkai. Mūsų anūkai, be abejo, nusipelnė gauti geriausią palikimą.

Net migruojančių varnėnų būryje kiekvienas vieno paukščio judesys paveikia ir visus kitus paukščius, tarsi jie visi būtų labai glaudžiai susiję, pažymi gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška. Galima daryti išvadą, sako autorius, kad kai varnėnų būrys veikia tarsi jis būtų vienas kūnas, jis yra pasirengęs akimirksniu reaguoti į kelyje pasitaikiusias kliūtis ar galimus pavojus…. Deja, kaip varnėnams tai pavyksta padaryti, kol kas lieka paslaptis, pripažįsta Remigijus Karpuška.

Prieš kelias dienas žurnale Raktas skaičiau straipsnį apie Giminės energiją ir karmą. Kristina Lapina, regresinės meditacijos meistrė, kuri, beje,  dažnai skaito paskaitas ir mūsų Sveikatinimo centre, sako: jeigu giminė susivienija ir gyvena tomis pačiomis mintimis, tendencijomis ir vertybėmis, jos nariai kartu gali labai daug pasiekti.

Siekiančiam gerovės žmogui nesunku pamąstyti ir įsisąmoninti, kad jis taip pat turi stiprų poveikį artimui kalbėdamas, elgdamasis ir mylėdamas, netgi Anapilin iškeliavusiems darome įtaką. Ir būsimų kartų duonos kepalėlį taip įženkliname.

„Mes gavome žmogaus kūną, tačiau elgiamės kaip gyvūnai: lojame vienas ant kito, tylime kaip žuvys, miegame kaip lokiai, dirbame kaip asilai, treniruojame savo kūną kaip beždžionės… Visa tai tik todėl, kad niekas mūsų nemokė gyventi žmogiškai, niekas nepasakojo, kaip žmonės turėtų elgtis. Paprasčiausiai gauto žmogaus kūno neužtenka, reikia įgyti ir žmogaus sąmonę“, – užtikrina  Kristina Lapina.

Kai pražys geltonieji Švento Petro rakčiukai, išdrįskime prisiskynę  puokštelę prie širdies palaikyti. Kasmet jie atrakina gamtos šilumą, pasirūpins ir žmogumi. Mano mėgstami skaitymai – italų rašytojo Bruno Ferrero išminties perlai. Štai vienas iš jų, veikiantis kaip raktelis į sąmonę:

 

Kai kurie žmonės nežino,

kaip svarbu, kad jie yra čia.
Kai kurie žmonės nežino,

kaip pasidaro gera, vien juos pamačius.
Kai kurie žmonės nežino,

kaip nudžiugina jų šilta šypsena.
Kai kurie žmonės nežino,

koks padrąsinantis yra jų artumas.
Kai kurie žmonės nežino,

kiek daug netektume, jei jų čia nebūtų.
Kai kurie žmonės nežino,

kad jie yra dangaus dovana.

Tačiau sužinotų,

jei mes jiems tai pasakytume.

/Bruno Ferrero/

 

Paskutinįjį šių eilių sakinį paryškinau tyčia, nes tai, mano galva, yra svarbiausia, ką nedelsdami galime padaryti.

Pasakykime tai.